Kaip užsikrėčiau alkoholizmu ir sugebėjau išsigydyti

Staigus įsimylėjimas pavirto man tokia pat staigia katastrofa. Visko priežastimi tapo alkoholis. «In vino veritas», – sakydavo romėnai. Tai reiškia: «vyne slypi tiesa». Vyne radau savo bėdą. Dabar man tik ir lieka prisiminti šią istoriją, perpasakinėti ją jums ir daryti išvadas. Dar galiu dėkoti Viešpačiui už tai, kad man pavyko rasti priemonę ir ištrūkti iš žalios gyvatės glėbio.

Prisimenu mūsų priešpaskutinę vakarą. Mylimoji gulėjo šalia, glaudėsi prie manęs, o aš norėjau pabėgti. Tada jau nusprendžiau, kad tarp mūsų viskas baigta. Tai buvo dar vienas girtuokliavimo vakaras. Kaip visada, ko mes tik tada nesumaišėme: buvo brangus konjakas, raudonas neaiškios kilmės vynas ir pigus vermutas. Visa tai susiliejo į vieną ir sukūrė šlykštų alkoholinių garų kvapą, nuodijusį orą kambaryje ir mūsų santykius.

Susitikome netyčia – po Naujųjų metų. Visada tikėjau naujametiniais stebuklais ir šioje situacijoje pamačiau gerą ženklą. Negalėjau net pagalvoti, kad likimas man po eglute padės kiaulę artėjančio alkoholizmo pavidalu.

Tai dienai vienatvė jau tapo lėtinė. Visiškai išėjau iš darbo, o mano gyvenimas virto švilpiko diena – namai-biuras-namai; visa tai nutraukdavo kasmėnesinės darbo kelionės į kitus miestus. Visa tai buvo panašu į begalinį ištvermės išbandymų ciklą, kuriame man, kaip vyrui, ir apskritai, kaip žmogui, tiesiog trūko nors lašo rūpinimosi.

Ankstesni santykiai tęsėsi keletą metų, bet baigėsi skyrybomis. Savo meilę tada palaidojau, daugiau jos neprisimindavau ir nesisielodavau. Toliau gyvenau įprastu ritmu, kol vakarėlyje sutikau ilgakoję besišypsančią brunetę. Jos vardas buvo Laima, ir ji buvo trejais metais vyresnę už mane, kas dar labiau kėlė mano susidomėjimą. Iškart pradėjome bendrauti; pasirodė abipusė simpatija. Jau po poros mėnesių pradėjome gyventi kartu.

Iš pradžių man nerūpėjo jos pomėgiai. Mūsų pasivaikščiojimai būtinai baigdavosi alaus gėrimu jaukiame parko kamputyje. Ji išgerdavo po tris skardines vieną po kito. Gerdavau kartu su ja viename lygyje. Man tai atrodė visiškai normalu – toks buvo ūpas pradiniame santykių etape.

Kai pradėjome gyventi kartu, girtuokliavimai nesibaigė. Švilpiko diena tęsėsi, bet jau kitaip: kiekvieną vakarą skambėjo frazė: «Mielasis, nupirk man vyno. Raudono»; «Brangusis, gal alaus?»; «Zuiki, paimk ko nors stipraus».

Vakarus nuolatos leisdavome su taurele arba bokalu, o rytas visada buvo blogas: galvos skausmas, pykinimas, atminties praradimai tada tapo mano palydovai. Samtis tablečių nuo galvos skausmo, pykinimo ir «sraigtasparnių» nepadėdavo atsikratyti smelkiančio gėdos ir kaltės jausmo. Jį užliedavau dar viena alkoholio porcija. O mano mergina tiesiog užgerdavo blogą nuotaiką nuo pagirių.

Man ši situacija pradėjo stipriai nepatikti. Galvoje kovojo dvi priešingos nuomonės – «mums reikia pasikalbėti» ir «na, baik tu; praeis; tai laikina». Pasirinkau pirmąją. Nuo ko pradėjau – tiksliai neprisimenu, bet manau, kad taip:

– Laimute, gal gerkime mažiau? – pasakiau aš.

Po to prasidėjo didelis skandalas. «Manęs dar niekada gyvenime nevadino alkoholike!», – klykė ir trypė kojomis Laima. Nors tokio žodžio net netariau. Ji atsisakydavo ieškoti kompromiso, argumentuodama tai, kad: «Esu suaugęs žmogus, ir, kaip kiekvienas suaugęs žmogus, turiu savo poreikius. Turiu teisę leisti sau atsipalaiduoti taip, kaip manau esant tinkama». Atvirai kalbant, jau tada turėjau rinktis daiktus ir sprukti. Tačiau išsiskirti visada sunkiau, nei sueiti. Dar kelis kartus pabandžiau pradėti tokius pokalbius, bet jie visada baigdavosi ginčais.

– Kaip su tavimi apskritai galima gyventi be alkoholio? Su tavimi net nėra apie ką pasikalbėti, – sakydavo ji su bokalu rankoje.

O štai ji turėjo, ką papasakoti. Visos jos istorija prasidėdavo beveik vienodai: «Mes su Anita nusipirkome alaus...»; «Sėdime kavinėje, geriame vyną...»; «Atėjome į paplūdimį, ir mums įpylė...».

Talkindavau jai. Gerdavau, užliedavau į save litrus alkoholio, taip pat rasdavau tame šiokią-tokią atgaivą sudėtingos darbo dienos pabaigoje. Nekreipdavau dėmesio į tai, kad sudėtingu šią darbo dieną darydavo pagirios.

Tokiu ritmu gyvenau apie metus, kurie išliko mano atmintyje, kaip bjaurių prisiminimų skiautės. Visa kita buvo ištrinta alkoholiu.

Suvokimas atėjo netikėtai, kaip ir šis beprasmiškas įsimylėjimas. Atsitiko tai šeštadienio rytą, apie penkias, kai prabudau nuo baisiausių pagirių, kuris neleisdavo vėl užmigti. Pramiegojau tada 3-4 valandas, ne daugiau. Laužė visą kūną; pasaulis atrodė žiauriai priešiškas, o aš – niekingas šlykštus girtuoklis. Aplink buvo apstu purvo, išmėtyti daiktai. Ore tankiu debesimi tvyrojo stiprus alkoholinių garų kvapas. Šalia miegojo kažkokia suglamžyta gauruota moteris su vakarykščiu makiažu, ištepliotų po patinusį veidą, ir iškvėpdavo dvokusius garus.

Tą akimirką atėjo aiškus suvokimas, kad reikia tai nutraukti. Tačiau ranka jau siekė alaus skardinę, nes to reikalavo būklė. Laima pabudo ir sekė mano pavyzdžiu.

Vakarui buvome suplanavę susitikimą su draugais. Na ir kaip gi be gėrimų? Iki tol gerdavome jau ištisas dienas. Rytinis alus; po jo dar vienas; ir taip iki pat vakaro. O vakare buvo dar stipriau.

Pasakiau Laimai, kad noriu pabandyti išsigydyti. Atsakydama ji pasuko pirštu prie smilkinio ir pasiūlė pasipylė įprasti argumentai: «nematei alkoholikų»; «geriu saikingai»; «mes suaugę žmonės ir patys sprendžiame, kaip gyventi».

– Tu pats girtuoklis, tai ir gydykis. Man to nereikia, – baigė ji.

Nuo buvusio įsimylėjimo neliko nė pėdsako. Viduje viskas buvo sudaužytą į šipulius: noras mylėti, ateities viltys ir tikėjimas stebuklu. Laima mane erzino, ir aš paprašiau jos išeiti iš būto bei dingti iš mano gyvenimo.

Buvo ašarų, klyksmų, isterijos, voliojimasis po kojomis, bet buvau abejingas visam šiam koncertui. Girtos moters riksmai atrodė šlykščiai, ir vienintelis dalykas, ko norėjau – būti vienas, ir kaip galima greičiau. Ne be pastangų, bet įkalbėjau Laimą išvykti pas mamą. Visiems laikams.

Toliau gerdavau vienas. Gerdavau kasdien keturis mėnesius, nors nuolat žadėjau sau: «šiandien – paskutinis kartas». Supratau: savarankiškai man nepavyks susidoroti.

Ir štai vieną sekmadienį pabudau nuo pagirių apie keturias valandas ryto. Nuotaika buvo tokia šlykšti, kad viduriavimas ir vėmimas jos fone atrodė patenkinamai. Nežinia kaip atėjęs į protą, drebančiomis rankomis paėmiau telefoną ir į Google paieškos eilutę įvedžiau: «kaip nustoti gerti». Praleidęs keletą nuorodų, radau ALKOTOX tinklalapį. Ten buvo nurodyta, kad ši priemonė padės nustoti gerti per trumpiausią laiką. Jos privalumas buvo tai, kad ji sudaryta tik iš natūralių komponentų, teigiamai veikia visą organizmą ir atkuria alkoholiu pažeistus organus.

Velniai nematė, – pagalvojau aš ir užsisakiau keletą šios priemonės pakuočių. Man perskambino operatorius, ir aš patvirtinau savo užsakymą.

Kol neatėjo siunta su ALKOTOX, gėriau toliau. Gavęs preparatą, nedelsdamas pradėjau jį vartoti. Pirmos kelios dienos praėjo labai sunkiai... išlikdavo stipri trauka alkoholiui, bet stengiausi laikytis. Nors porą kartų, prisipažinsiu, buvo protrūkių.

Po savaitės mane lyg paleido. Dingo psichologinė priklausomybė nuo alkoholinių gėrimų. Daugiau nebuvau butelio vergas. Vakarai nebebuvo siejami su alkoholiu, o rytas – su skausmu ir pykinimu. Tačiau, kaip buvo nurodyta instrukcijoje ALKOTOX, – tai tik pirmas gydymo etapas. Jokiu būdu negalima liautis vartoti preparatą, todėl aš toliau vartojau pagal instrukciją.

Palaipsniui iš mano gyvenimo dingo draugai-girtuokliai. Tiesiog mums nebebuvo dėl ko draugauti. Sutelkiau dėmesį į bičiulius su kitais interesais.

Nuo to laiko praėjo jau 1,5 metų, ir mano gyvenimas iš esmės pasikeitė. Radau naują, padorią mergina, su kuria vakarais žiūrime filmus, kartu gaminame maistą, vaikščiojame, einame į kiną – puikiai leidžiame laiką. O tas košmaras liko praeityje,... kaip baisus sapnas.

Nusprendžiau pasidalinti šia istorija, nes manau, kad mano patirtis gali būti naudinga kitiems žmonėms, turintiems trauką alkoholiniams gėrimams. ALKOTOX yra tai, kas pakėlė mane nuo gyvenimo dugno ir neleido žūti. Žmonės, sustokite! Nežudykite savęs. Gyvenimas yra nuostabus, o, norint pamatyti jo grožį, reikia mesti žalingus įpročius. Kartais tenka atsikratyti žalingų žmonių.

Žemiau paliksiu nuorodą į ALKOTOX tinklalapį. Beje, dabar ten vyksta akcija. Paskubėkite.

Viskas, ko jums reikia – įvesti vardą ir telefono numerį. Paskubėkite! Liko laiko:
09 :24
Užklausos forma ALKOTOX
Jūsų šalis:
Jūsų vardas:
Telefonas:
Komentarai
Karolis
02.05.2021
Man taip pat padėjo ši priemonė. Žinoma, negirtuokliaudavau periodiškai, man nebuvo pagirių – tai nesusiję su manimi, bet kai susimąstau apie tai, kad geriu 3-4 dienas per savaitę, – išsigąstu. ALKOTOX padėjo atsikratyti šio įpročio.
Vilius
03.05.2021
Pažinojau tokius žmones. Vieną kartą smagu, bet gyventi su tokiu neįmanoma. Dabar tiriu principą: naujas vakarėlis = nauja mergina.
N.N.
04.05.2021
Žiauri istorija. Gerai, kad perėjai į gėrio pusę :)
Austėja
06.05.2021
Nežinote, kas tai merginai?
Ru138
06.05.2021
Užsirašiau pavadinimą. Po ankstesnių metų tikrai pravers.
QW.
08.05.2021
Atrodo, kažkas nemoka ilsėtis. Galima gi nenusiristi iki tokios būsenos. Kultūringai gerti.
Petras
09.05.2021
QW, ką tu čia patari? Turbūt pati tokia esi.
Deividas
09.05.2021
Nėra nieko baisesnio ir blogesnio, nei girtuokliaujanti moteris………
Anita
11.05.2021
Kas per stereotipai? Girtuokliaujantys vyrai – šaunu? Visi girti yra šlykštūs; tai faktas!
Kęstutis
12.05.2021
Štai jums dar vienas faktas: manoma, kad moterų alkoholizmas nepagydomas. Na, tai reiškia, kad moterį iš pagirių ištraukti daug sunkiau, nei vyrą. Taigi, laikykitės atokiau nuo šios bjaurasties, brangios gražios lyties atstovės.
Kristina
12.05.2021
Pati buvau alkoholikė. Žinote, visai nėra prasmės samprotauti, kas yra žiauriau ir blogiau, kai kalbama apie tavo gyvenimą, kuriame alkoholikas – tu. Padaras be lyties. Be tikslo. Be prasmės akyse. Matydavau tokį vyrą, ir pati buvau tokia. Mano gyvenimas tęsiasi, o vyras mirė nuo cirozės 39 metų.
Irena
13.05.2021
Mano vyras labai ilgai gėrė, 11 metų. Pastaraisiais metais jis nedirbo, tupėjo ant mano sprando ir kiekvieną dieną gėrė. Man patarė ALKOTOX. Nusipirkau. Pasiūliau jam rinktis, ir jis atliko kursą. Negeria jau metus))) sako, kad nuo žodžio "alkoholis" jam blogai
Tadas81
14.05.2021
Vartodavau ALKOTOX dėl eksperimento. Daug gerdavau. Būdavo taip, kad savaitgaliais prisigerdavau ir nieko neprisimindavau. Po ALKOTOX vartojimo savaitės noras gerti išnyko, ir tai yra puiku
Deimantė
15.05.2021
Norėčiau tokio vyro, kuris pats nustoja gerti
Tadas81
17.05.2021
Jeigu nusigėrei – pats nenustosi. Čia 100% reikia artimųjų ir mylimųjų pagalbos
Lukas
18.05.2021
Buvau visiškas girtuoklis. Nuolatinės pagirios. Negalėjau negerti. Nevaldomi protrūkiai. Nepadėjo kodavimas ir šamanai. Tai buvo pragaras. Nusprendžiau gydytis. Į kliniką nėjau, o nusipirkau ALKOTOX. Pirmiausia buvo sunkoka, o po to lyg ir visai nė karto negėriau. Jokios traukos alkoholiui jau tris mėnesius
Norite parašyti žinutę?